Sausio 5
Puerto Calero marina 2019-aisiais buvo tapusi antraisiais namais. Atrišti švartovus nuo saugaus doko nėra taip lengva: kas laukia už aukšto molo – nematai ir juolab nežinai. Artimiausiomis dienomis prognozės žada apie 20-24 mazgų vėją, bakštago vėliau pereinančio į halfindą kursą vėjo atžvilgiu. Galėtų pradžioj pūsti lengviau, bet kita vertus, kelionė bus greitesnė. Rodos, pasiruošę: pasiskirstę vachtomis, pasigaminę maisto porai dienų, pasikloję gultus, susidėję rūbų komplektus prie jų, gelbėjimo liemenes su diržais, prožektorius, vaistus nuo jūrligės, darkart patikrinę navigacinius prietaisus, šviesas, AIS… Rokas dar pravedė saugos instruktažą. Paskutinis dušas marinoj, paskutiniai pietūs krante, paskutiniai pasitarimai… Kapitonate mus išregistruoja ir pasižymi, kad kita stotelė – Žaliasis Kyšulys, už maždaug 1000 jūrmylių. Atsišvartuojame lengvai, degalinėje pasidarome selfį, kad vėliau būtų galima lygint veidus PRIEŠ ir PO ir per molo vartus pasitinkame vakarėjantį vandenyną.
Sausio 6
Kaip ir prognozuota, vėjas NE, apie 20 mazgų, turėtų sustiprėti užnugary palikus Fuerteventūrą. Nors vėjo autopilotas dirbo didelę darbo dalį už mus, pirmosios vachtos nepasirodė lengvos. Bangos gal apie 2 metrus, po keleto minučių reikalaujančio halso ėmė jaustis pirmieji jūrligės požymiai (nuo jos neišsisukom nei vienas). Vachtose budėjimą pasiskirstė Rokas ir Ignas keisdamiesi kas keturias valandas. Mano keturių valandų budėjimas persidengdavo su vienu ir kitu (po 2 valandas). Iš anksto pasigaminto maisto šiandien dar nesinori, viskas, ką pavyksta suvalgyti, vienas kitas obuolys ir bananas. Kai tik galim, gulinėjam ir bergždžiai akimis ieškom horizonto jūrligei apraminti – bangų kalvos čia pat, nieko už jų nematyti.
Sausio 7
Naktį Rokas ir Ignas matė įstabų reginį – bioliuminescencinėje bangų šviesoje palei laivą plaukiančius delfinus. Greitai judančių gyvių švytėjimas vandeny, jų žaismė absoliučiai užburianti. Rokas bandė įtikinti atsikelti ir ateiti pažiūrėt, bet šįkart, deja, nugalėjo nenoras susijudinus atiduot tiems patiems delfinams pusiau apvirškintų obuolio ir banano, tad reginio likau nemačius.
Neretai kokpitą užpila bangos, trumpam pražvalinančios apsiblaususius veidus ir atvėsinančios ir taip pašąlusius kūnus. Dieną naktį sėdim su botais, kepurėm, štormine apranga, po kuria ir termo sluoksniai, ir fleesai. Nesitikėjome, kad bus taip vėsu. 25 mazgų košiantis vėjas ir nuovargis sušilt nepadeda.
Sausio 8
Pirmi bendri pusryčiai! Visi gana atsigavę, jau kyla ūpas pasileist motyvuojančios muzikos, paklausyt podcastų, padiskutuot ir net pasijuokt iš savęs pirmosiomis plaukimo dienomis. Sunkiausia, regis, praėjo.
Pagaliau suhalsavom į Žaliąjį Kyšulį, kursas 221. Tikimės, kad to daryt nebereikės, nes manevras su abiem gikais ir preventeriu užtrunka. Labai džiaugiamės įsigiję ir sumontavę Hydrovane – kol kas jis vairuoja puikiai! Kasnakt vėjas užkyla iki 30 mazgų, tai viduj gulint nelabai jaukus jausmas, viskas girgžda, kaukia. Lauke vėsu ir šlapia, bet maloniau. Pagal prognozę šiąnakt turi užpūsti dar stipriau: rodo 25 mazgus, tai nusiteikėm 35-iems, nes visomis dienomis gavom tikrai daugiau vėjo nei prognozuojama. Rifuosimės iš anksto.
Sausio 9
Iki kranto liko maždaug 400 jūrmylių, pasiekti jį turėtume sekmadienį (šiandien ketvirtadienis). Vakar buvo švaros diena – visi išsimaudėme karštame duše! Misija nebuvo pati lengviausia, bet po maudynių, atrodo, nusiplovė didelė dalis nuovargio ir ženkliai pakilo nuotaika. Dieną truputį ramiau nei naktimis. Bangos nemažos, tai kartais nusuka laivą į vėją, tada antra banga nusuka dar labiau ir Hydrovane nebeišvairuoja, reikia išsitiesint su šturvalu. Su vėjo autopilotu dar reikia pažindintis, yra kelios pavaros, tai kol kas eksperimentuojam.
Šiandien jau visi drąsiau skaitome, valgom pusryčius, pietus ir vakarienę, vadinasi, prie siūbos apsipratom. Perpiet Rokas užmetė meškeres ir po poros valandų išgirdom gera žadantį zvimbimą. Deja, laimikis pabėgo, 1:0 žuvų naudai (tik vėliau, jau kertant Atlanto vandenyną, pradėjom stabdyti laivą po kiekvieno užkibimo ir rezultatas pasikeitė mūsų naudai).
Sausio 10
Šiandien susimąsčiau, kad netrukus būsim naujoje šalyje, apie kurią nežinau nieko! Mintis pilnai buvo užėmęs ruošimasis šiai kelionei, o paskui staiga viskas transformavosi į „čia ir dabar“: vachta, miego laikas, maisto laikas, orų prognozės, kelios žinutės per satelitinį artimiesiems, muzika ausinėse… Kai galvodavau apie Mindelo, pagrindinį Žaliojo Kyšulio uostą, mintyse generuodavau tiesiog atplaukimą, švartavimąsi marinoje, pilnos nakties miegą galinėje kajutėje, šviežią maistą, kasdienį dušą ir švarius rūbus. Iki šiol ši šalis mano galvoje buvo tiesiog pirmojo etapo užbaigimas. Šiandien Kindle radau kelionių gidą po Žaliąjį Kyšulį ir ėmė darytis taip smalsu, taip įdomu! Atėjo suvokimas, kad tai bus mano pirmoji pažintis su Afrika.
Šianakt išbandysime vachtose sėdėt po vieną ir keisimės kas dvi valandas.
Sausio 11
Pagaliau šiek tiek mažiau vėjo! Pučia apie 20 mazgų, tai grotą išsisukom iki pirmo rifo. Tiesa, naktį gali tekti stabdyti, kad atplauktume į Mindelo ryto šviesoj. Visų nuotaika pakili, kalbamės, kaip greit pasimiršo pirmųjų dienų sunkumai ir kokia gera visgi buvo šita kelionė. Kiekvienam iš mūsų tai – ilgiausias plaukimas, taigi dar jam nesibaigus jau imam didžiuotis savimi, vieni kitais ir džiaugtis šia patirtimi. Ignas nusprendė keliomis dienomis nukelti skrydį namo, kad turėtų daugiau laiko pamatyti salą. Rokas rado portugalų žodynėlį, tai išmokom kelias pravarčias frazes. Na ir paskutinį saulėlydį vandenyne vainikuoja delfinų performansas. Laimės labai daug, labai! Praėjusios nakties vachtos buvo žymiai lengvesnės dėl pasilpusio vėjo ir budėjimo po dvi valandas. Taip darysim ir šiąnakt.
Sausio 12
Atsibundu apie 7 val ryto ir judėjimo kryptimi jau matau aukštus Santo Antão salos krantus. Buvome prisiklausę, kaip ilgiau prabuvę jūroje žmonės iš tolo ima užuost išsiilgtą žemės kvapą, tad stengiamės tai pajaust ir mes. Nieko. Logiška – vėjas į krantą. Saulė vis dosnesnė ir mes kas valandą metam nuo savęs po sluoksnį sūrių rūbų. Taip beprotiškai gera ir net jautru.
Vėjas ir siūba aprimo tik įėjus giliau į įlanką, jau prieš pat miestą. Mus pasitiko marinos darbuotojas ir šūktelėjo: „Are you vikings?“* Taip ir nesumečiau, ką jam atsakyti… Na ne vikingai, bet gal ir jaučiamės tarsi: trys šviesiaplaukiai šiaurės europiečiai, padegusiais veidais, įveikę tūkstantį jūrmylių bangų ir vėjo. Laikas džiaugtis kranto malonumais. O būnant krante, už nugarų likęs vandenynas jau irgi, regisi, buvo vienas malonumas.
* Vėliau sužinojome, kad Vikingai – klubas, organizuojantis transatlantinius plaukimus. Tądien Mindelo marina laukė būtent šių laivų, štai kodėl buvom palaikyti vikingais.
s/v Starlight 